Kineziterapija nėštumo laikotarpiu – tai viena iš saugiausių fizinių veiklų kūdikio laukimo periodu.

Šiuo ypatingu laikotarpiu nėščiąjai itin svarbu pasirūpinti savo tiek fizine, tiek psichologine sveikata, kadangi nuo to tiesiogiai priklauso ir besivystančio kūdikio sveikata. Dažnai šiuo laikotarpiu pasikeičia visos šeimos, o ypač būsimos mamos gyvenimo ritmas, laisvalaikis ar prioritetai.

Nėštumo metu moters organizme vyksta dideli pokyčiai, kurie turi įtakos įvairioms sistemoms (kvėpavimo, širdies – kraujagyslių, griaučių – raumenų ir t.t.):

• anatominiai,
• fiziologiniai,
• biomechaniniai,
• hormoniniai.

Nors pokyčiai yra itin svarbūs sveiko kūdikio išnešiojimui ir gimimui, tačiau dažnai gali sukelti ir sutrikimų.

Atliktų tyrimų duomenimis, įvairiose populiacijose nuo 24 iki 90 proc. būsimų mamų vargina nugaros skausmai. Juosmeninės nugaros dalies skausmas – vienas dažniausiai įvardijamų nusiskundimų nėščiųjų tarpe. Nors daugelis moterų mano, kad nugaros skausmai yra normalus ir natūralus nėštumo reiškinys ir laikui bėgant praeis, tačiau dažnu atveju vargina toks intensyvus skausmas, kad yra sutrikdomas ne tik nėščiosios darbingumas, bet ir gyvenimo kokybė nėštumo laikotarpiu bei gana ilgą laiko tarpą po gimdymo.

Nėštumo metu priaugtas svoris, augantis pilvukas, dėl hormonų poveikio padidėjęs sąnarių laisvumas, didėjantis juosmeninės dalies linkis bei pasikeitęs kūno svorio centras lemia laikysenos pakitimus. Ypatingai antrame, trečiame nėštumo trimestre pradeda ryškėti disbalansas tarp pilvo ir nugaros raumenų. Palaipsniui juosmeninės nugaros dalies raumenys gaunantys didelę apkrovą trumpėja, o pilvo raumenys išsitempia. Tai turi įtakos:

• juosmeninės stuburo dalies bei dubens stabilizacijai,
• diskomfortui ar skausmui juosmeninėje nugaros dalyje,
• sumažėjusiam mobilumui.

Specialistai atkreipia dėmesį į klaidingą vyraujančia nuomonę, kad nėštumo metu reikėtų nutraukti iki tol buvusią fizinę veiklą. Vis dėlto, daug mokslinių šaltinių nurodo, jog būsimos mamos sveikatai bei greitesniam pogimdyviniui atsistatymui didelę naudą teikia tinkamai taikoma reguliari aktyvi fizinė veikla, jeigu prižiūrintis ginekologas nepastebėjo jokios rizikos būsimai mamai ir/arba vaisiui bei nėra jokių nėštumo komplikacijų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad staigus aktyvios fizinės veiklos nutraukimas pastojus, gali sukelti stresą organizmui, todėl rekomenduojama pasitarti su specialistu dėl fizinio krūvio bei pobūdžio pasirinkimo atitinkamu nėštumo laikotarpiu.

Įrodyta, jog tinkamai parinkti pratimai, intensyvumas ir reguliarumas padeda ne tik atsipalaiduoti, sustiprinti kūno raumenyną, geriau aprūpinti organizmą deguonimi, išlikti sveikai bei energingai, bet ir sumažinti:

• Kojų tinimą;
• Arterinio kraujospūdžio svyravimus;
• Strijų atsiradimą;
• Šlapimo nelaikymo riziką;
• Priešlaikinio gimdymo tykimybę;
• Dubens organų nusileidimo riziką;
• Nugaros (ypač juosmeninės dalies) bei dubens skausmus ar diskomfortą.

Kineziterapija nėštumo laikotarpiu, taip pat, teigiamai veikia ir vaisiaus vystymąsi, mažėja vaisiaus mažo svorio rizika. Pastebima, jog fizinis aktyvumas gerina širdies ir kraujagyslių sistemos darbą – efektyvus kraujo tekėjimas į placentą itin svarbus vaisiaus aprūpinimui deguonimi ir maisto medžiagomis.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvienas nėštumas – individualus. Kiekvienos moters gyvenime tai ypatingas laikotarpis, o fizinė veikla šiuo laikotarpiu – viena geriausių prevencijos priemonių palengvinančių kūdikio laukimą.

Ypatingai svarbu, kad nėštumo metu užsiimti aktyvia fizine veikla padėtų specialistas, kuris parinktų tinkamą veiklos pobūdį, regiliarumą bei intensyvumą, atsižvelgiant į kiekvienos būsimos mamoms būklę.

Tarandės šeimos klinikoje vedame individualias kineziterapines mankštas nėščiosioms.

Kviečiame registruotis +370 52 354 471.