Tarandės šeimos klinikos kineziterapeutės Linos Kazlauskaitės specializacija kūdikių ir vaikų kineziterapija. Užsiėmimus vaikams siekia paversti linksmais žaidimais, susiedama juos su muzika bei šokiu. Tad vaikams tai ne tik naudinga sveikatai bet ir labai smagi veikla. Mankštos plokščiapėdžiams ar vaikučiams su dar besiformuojančia pėda viena iš svarbiausių prevencinių priemonių norint užkirsti kelią diskomfortui, skausmui ar net laikysenos problemoms ateityje.

Kas yra plokščiapėdystė ir kokios jos priežastys?

Žmogaus pėdą sudaro išilginis vidinis, išilginis išorinis ir skersinis pėdų skliautai. Ši normaliai funkcionuojanti, skliautų sistema padeda pėdai atlaikyti tenkantį krūvį, suteikia jai lankstumo bei stabilumo judėjimo metu. Plokščiapėdystė (dar plačiai vadinama – pilnapėdyste) yra dažniausiai pasitaikanti vaikų pėdučių deformacija. Tai sumažėjęs arba visai išnykęs išilginis ir/arba skersinis pėdos skliautas, stebimas pėdos suplokštėjimas (pėdos vidinio krašto nusileidimas).

Plokščiapėdystė gali būti įgimta arba įgyta. Įgimta plokščiapėdystė pasitaiko gana retai – apie 5 proc. visų atvejų, likę 95 proc. atvejų – įgyta. Įgyta plokščiapėdystė gali susiformuoti dėl keletos priežasčių:

• Persirgtos ligos – poliomielitas, rachitas, cukrinis diabetas;
• Patirtos traumos – kaulų lūžiai, plyšę arba patempti raiščiai;
• Netinkamai parinkta avalynė – per didelės/per mažos avalynės avėjimas;
• Kūno svoris – nesveikas gyvenimo būdas, nepakankamas fizinis aktyvumas ir dėl to besiformuojantis antsvoris.

Dažniausiai nustatoma plokščiapėdystės priežastis yra pėdos raumenų silpnumas, tonuso sumažėjimas. Jie neišlaiko taisyklingos skliautų padėties ir visas kūno svoris atitenka pėdos sąnarius fiksuojantiems raiščiams. Atsiranda raiščių silpnumas ir pėda plokštėja.

Kokiame amžiuje ji pasireiškia?

Kaip žinia, visi vaikai iki 3 metų yra plokščiapėdžiai. Kūdikiams yra būdingos minkštos riebalų sankaupos pėdų srityje, kurios „slepia“ taisyklingai besiformuojantį skeletą. Jos pradeda nykti apie 2 – 3 gyvenimo metus. Apie 3 – 5 gyvenimo metus vaiko pėdučių skliautai pradeda formuotis, dėl stiprėjančių kojų raumenų. Pėdų skliautai formuojasi iki 8 vaiko gyvenimo metų, todėl šiuo gyvenimo laikotarpiu svarbu atidžiau stebėti vaiko pėdučių formavimąsi ir užtikrinti aktyvų vaiko gyvenimo būdą.

Plokščiapėdystės simptomai

Daugelį požymių, kurie signalizuoja apie vaiko pėdutės netaisyklingą formavimąsi, tėveliai gali patys pastebėti. Vaikas gali skųstis dėl pėdų ar kojų skausmo, nuovargio po nedidelės fizinės veiklos, dienos pabaigoje ar ilgiau pastovėjus. Šie simptomai išnyksta pagulėjus ar pasėdėjus. Tačiau ne visada vaikai jaučia kojų nuovargį ar skausmą, todėl svarbu atkreipti dėmesį ar vaikui vaikštant pėdutės vidinis kraštas neliečia grindų. Taip pat, reikia stebėti vaiko batų nudėvėjimą – jis turi būti tolygus t.y., bato kulnas turi būti neišmintas ir nudėvėtas vienodai (nėra ryškaus vienos pusės nudėvėjimo). Pastebėjus šiuos simptomus, svarbu laiku kreiptis į specialistą detalesniam vaiko įvertinimui, nes tik jis gali nustatyti plokščiapėdystę. Ilgainiui negydant esamos patologijos gali atsirasti stiprūs kojų, pėdų skausmai, kisti eisena (ji tampa nerangi), formuotis netaisyklinga laikysena.

Kokios priemonės gali pristabdyti ar net išgydyti plokšiapėdystę?

Plokščiapėdystė gali būti gydoma keliais būdais:

• Operaciniu – dažniausiai esant įgimtai patologijai, kai nustatoma ryški pėdų deformacija.
• Konservatyviu būdu – gydomosios mankštos ir masažas.

Jeigu plokščiapėdystė nėra įgimta, galime pagerinti vaiko pėdučių būklę, taikant kineziterapijos užsiėmimus kartu su masažu. Šiuo atveju kineziterapeuto tikslas yra stiprinti raumenis ir raiščius, kurie palaiko fiziologinę pėdos formą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad konservatyvus plokščiapėdystės gydymo būdas turi būti taikomas be didelių pertraukų ir gali užtrukti ne vienerius metus, priklausomai nuo patologijos laipsnio. Taip pat, reikėtų nepamiršti, kad pratimai turėtų būti atliekami kasdien, taigi bent dalį išmoktų pratimų vaikutis turi atlikti namuose.

Štai keletas pratimų pavyzdžių, kuriuos tėveliai gali atlikti su vaikučiais namuose:

• Kamuolį suspaudžiame keliais ir bėgame ratuku taip, kad jis neiškristų.

• Kojų pirštais stengiamės surinkti rankšluostį.

• Su rašikliu stengiamės parašyti aiškų tekstą pvz. savo vardą.

• Vaikštome per lazdelę.

Siekiant motyvuoti vaiką mankštintis yra labai svarbu užtikrinti geras emocijas ir mankštą paversti žaidimu.

Kuo svarbus specialisto vaidmuo mankštų metu?

Keletas pastebėjimų, kodėl turint plokščiapėdystę, reikėtų rinktis kineziterapiją, o ne įprastus sporto būrelius. Užsiėmimo metu kineziterapeutas nuodugniai įvertina vaiko pėdos būklę, sudaro tikslingą mankštos programą konkrečios būklės gydymui ir profilaktikai. Sporto būreliuose ne visada atkreipiamas dėmesys į vaiko turimas judėjimo sistemos problemines vietas, taikomi bendro pobūdžio pratimai ir taip nėra užtikrinamas sklandus gydimo procesas.

Kaip galima plokščiapėdystės išvengti ar ją bent suvaldyti?

Visuomet yra lengviau apsisaugoti ir užsiimti patologijų prevencija, nei jas vėliau gydyti. Pagrindinės plokščiapėdystės prevencinės priemonės yra:

• Patogi ir tinkama avalynė, tačiau ne ortopedinė – ortopedinė avalynė ar ortopediniai įdėklai į batus leidžia vaiko pėdos raumenims „tinginiauti“ ir dažnai gali teikti daugiau žalos nei naudos.
• Vaikščiojimas basomis – svarbu atkreipti dėmesį, kad vaikutis turi vaikščioti basomis lauke per įvairius nelygius paviršius. Šaltuoju metų laiku galima pasidaryti namuose nelygių paviršių takelį ir žaidimo metu vaikščioti su vaiku per jį.
• Aktyvus gyvenimo būdas – pastaruoju metu daugelis vaikų savo laisvą laiką leidžia pasyviai (sėdėjimas prie kompiuterio, televizoriaus ir pan.), todėl labai svarbu užsiimti aktyvia fizine veikla, su visa šeima aktyviai leisti laisvalaikį.

Kviečiame registruotis kineziterapeuto konsultacijai:

+370 52 354 471
registracija.tarandesklinika.lt
info@tarandesklinika.lt